pradi
 

















 
 
 
 
 2006 m. rugsjo 16 d. Valstybs sekretoriaus kardinolo Tarcisio Bertone pareikimas dl musulmon reakcijos popieiaus Benedikto XVI kalb, pasakyt 2006 m. rugsjo 12 d. Regensburgo universitete
 
 

Dl musulmon reakcijos kai kurias popieiaus Benedikto XVI kalbos, pasakytos Regensburgo universitete, pastraipas prie jau pateikt  Šventojo Sosto spaudos tarnybos diretoriaus patikslinim ir paaikinim noriau pridurti:

– Popieiaus pozicija islamo atvilgiu nedviprasmikai yra ta, kuri ireikta Susirinkimo dokumente Nostra aetate: „Banyia taip pat su pagarba velgia musulmonus, garbinanius vienatin Diev – gyv ir esant, gailesting ir visagal dangaus bei ems Krj, kalbjus monms. Jie stengiasi visa dvasia paklusti net slaptiems Dievo nuosprendiams, kaip klaus Abraomas, su kuriuo islamo tikjimas mielai save sieja. Nors Jzaus jie ir nepripasta Dievu, bet garbina j kaip prana ir gerbia jo motin mergel Marij, o kartais net pamaldiai jos aukiasi. Be to, jie laukia teismo dienos, kai Dievas atlygins visiems prikeltiesiems monms. Todl jie vertina moral gyvenim ir garbina Diev ypa malda, imalda ir pasninku“ (3).

– Popieiaus nusistatymas pltoti dialog tarp religij bei tarp kultr lygiai toks pat nedviprasmikas. Per susitikim su musulmon bendruomeni atstovais 2005 m. rugpjio 20 d. Kelne, Vokietijoje, jis pareik, jog krikioni ir musulmon dialogas „negali apsiriboti savo nuoira pasirinktomis aktualijomis”, pridurdamas: „Praeities pamokos turi padti mums ivengti t pai klaid kartojimo. Turime iekoti susitaikinimo keli ir mokytis gyventi gerbdami vienas kito tapatyb“.

– Dl Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Paleologo nuomons, kuri popieius pacitavo kalbdamas Regensburgo universitete, tai Šventasis Tvas visikai neketino ir neketina pateikti ios nuomons kaip savos. Jis ja pasinaudojo tik kaip priemone tam tikriems – kaip matyti atidiai perskaiius vis tekst – apmstymams apie religijos ir prievartos apskritai santyk akademiniame kontekste ipltoti bei ubaigti juos aikiai ir radikaliai atmetant prievartos, kad ir i kieno puss ji kilt, religin motyvacij. ia pravartu priminti tai, k Benediktas XVI pats neseniai patvirtino savo memorialinje kalboje Tarpreliginio maldos praant taikos susitikimo, pradto jo pirmtako Jono Pauliaus II 1986 m. spalio mnes Asyiuje, 20 metini proga: „... prievartos apraikos priskirtinos ne religijai, kaip tokiai, bet kultriniams ribotumams, su kuriais ji igyvenama bei rutuliojasi laike... I ties artimas ryys, esantis tarp santykio su Dievu ir meils etikos, paliudytas visose didiosiose religinse tradicijose“.

– Todl Šventasis Tvas labai apgailestauja, kad kai kurios jo kalbos itraukos galjo pasirodyti eidianios musulmon tikinij jausmus ir buvo interpretuotos bdu, visikai neatitinkaniu jo intencij. Juk i tikrj btent jis dar prie musulmon tikinij religin pasipiktinim spjo supasauljusius Vakarus vengti „paniekos Dievui ir cinizmo, laikanio ventybs pajuok laisvs teise“.

– Pakartodamas, jog gerbis ir vertins ipastanius islam, Šventasis Tvas tikisi, jog tai pads jiems suvokti teising jo odi prasm, kad greitu io nelengvo momento veikimu bt sustiprintas „dangaus ir ems Krjo, kalbjusio monms“, liudijimas ir bendradarbiavimas siekiant „bendromis jgomis saugoti bei neti visiems monms socialin teisingum, moralines grybes, taik bei laisv“ (Nostra aetate, 3).

Pareng „Banyios inios“

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi